Seime siūloma įstatymu įpareigoti Vyriausybę kompensuoti savivaldybių ir kitų institucijų ekstremalių situacijų metu patirtas išlaidas

/
Seime siūloma įstatymu įpareigoti Vyriausybę kompensuoti savivaldybių ir kitų institucijų ekstremalių situacijų metu patirtas išlaidas

Neteisėtų migrantų krizės valdymą sunkina neapibrėžtos vietinės ir centrinės valdžių funkcijos bei atsakomybės. Seimo narys Vytautas Bakas parengė Civilinės saugos įstatymo pakeitimą, kuriame siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai savivaldybės, o taip pat kitos institucijos (įskaitant nevyriausybines organizacijas) dėl ekstremalios situacijos valdymo, privalomų darbų atlikimo patiria išlaidų, jos turi būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto. Pasiūlymą palaiko Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Julius Sabatauskas, Robertas Šarknickas, Rita Tamašunienė, Viktoras Fiodorovas. Parlamentarų siūlymu, dėl ekstremalios situacijos metu padarytos žalos atlyginimo ar paramos suteikimo būtų galima kreiptis per trejus metus, o žala atlyginama ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo prašymo atlyginti žalą dienos.

Šiuo metu Civilinės saugos įstatyme teigiama, kad gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurie atliko privalomus darbus, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos išlaidos, susijusios su privalomų darbų atlikimu. Kitaip tariant, nustatyta Vyriausybės diskrecija kompensuoti arba nekompensuoti, iš dalies kompensuoti ekstremalios situacijos atveju patirtas išlaidas.  Įstatyme nėra aiškių kriterijų, kada, kokiais atvejais ir per kiek laiko tokios išlaidos turi būti kompensuojamos.

„Pasienio savivaldybės ir kitos institucijos ekstremalių situacijų operacijų vadovo sprendimu įpareigotos atlikti būtinuosius darbus, pasirūpinti imigrantų apgyvendinimu, sveikatos priežiūra, saugumu. Nors savivaldybės geranoriškai atsiliepia į centrinės valdžios pagalbos prašymus ir asmenims, kirtusiems Lietuvos sieną su Baltarusija, suteikė laikiną apgyvendinimą savivaldybių žinioje esančiose patalpose, tačiau praėjus savaitei nėra žinoma, ar bus kompensuotos savivaldybių patirtos išlaidos. Aiškėja, kad duodant nurodymus savivaldybėms užtikrinti migrantų sveikatos priežiūrą, testavimą, izoliavimą,  apgyvendinimą ir kt., nėra aptariamas išlaidų kompensavimo klausimas, nevertinama, kokie kaštai teks savivaldybėms. Terminų ir dydžių aiškumas yra būtinas, nes, pasak savivaldos atstovų, kaštai, susiję su ekstremalios situacijos valdymu, per mėnesį gali siekti šimtus tūkstančių eurų, o savivaldybių administracijų rezervai yra menki ir nėra numatyti Valstybės lygio ekstremalioms situacijoms suvaldyti“, – teigia Seimo narys V. Bakas.

Tokia padėtis kuria neapibrėžtumą ir apsunkina ekstremalių situacijų valdymą. Nesprendžiant ekstremalių situacijų, kurios skelbiamos šalies mastu, padarinių likvidavimo kaštų klausimo, kyla rizika, kad savivaldybės privalės atsisakyti įstatymais jai priskirtų, o taip pat valstybės deleguotų funkcijų vykdymo, teigiama įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte. Akivaizdu, kad savivaldybių vadovai, neturėdami reikiamų išteklių bei paramos, garantijų dėl patirtų kaštų kompensavimo, nesant jų tinkamo įtraukimo į ekstremalios situacijos valdymą, neveikiant konsultacijų, informacijos sklaidos mechanizmui, susiduria su esminiais sunkumais užtikrinant gyventojų bei užsieniečių (imigrantų) saugumą, sveikatos priežiūrą, apgyvendinimą. Tai, savo ruožtu, gali sukelti humanitarines, kriminogenines krizes, socialines įtampas,  apsunkinti savivaldos funkcijų vykdymą, todėl būtina aiškiai nustatyti, kad tais atvejais, kai savivaldybės, o taip pat kitos institucijos dėl ekstremalios situacijos valdymo, privalomų, neatidėliotinų darbų atlikimo patiria išlaidų, jos turi būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto nustatyta tvarka ir terminais.

Susisiekti +370 (668) 42 227