Mums reikia startuolių nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veikloje

/
Mums reikia startuolių nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veikloje

Seimo nario Vytauto Bako kalba, pasakyta Alytaus kolegijos ir Alytaus Piliakalnio seniūnaitijos organizuotame seminare-diskusijoje „Valstybės, savivaldos, švietimo ir verslo vaidmuo vietos bendruomenių formavimo(si) procese“, 2021 rugsėjo 14 d.

Nuoširdžiai sveikinu diskusijos organizatorius ir šios gražios iniciatyvos lyderius Alytaus kolegijos ir Piliakalnio seniūnaitijos bendruomenes bei kitų bendruomenių lyderius ir atstovus, esančius šiame renginyje. Ne atsitiktinumas tai, kad šios diskusijos apie regiono vystymą, apie bendruomenių aktyvinimą vyksta būtent kolegijoje.

Apie Alytaus kolegijos vaidmenį kuriant ir vystant sėkmingą regioną ekonomikos sityje yra pasisakę Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ekspertai. Mes turėjome progos apie tai kalbėtis metų pradžioje mano kartu su kolegomis organizuotame renginyje, kuriame ministrai bei VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atstovai pristatė Alytaus regiono potencialą.

Klausydamasis verslo, politikos, mokslo bendruomenių girdžiu, kad bendruomeniškumo skatinimas yra vienas iš svarbiausių klausimų. Lietuvoje pradedame suprasti, kad ekonomiką ir gerovę kuria ne valdžia, ne politikai, o bendruomenės. Pavyzdžiui, verslas ieško būdų, kaip įtraukti darbuotojus į procesus, atskleisti jų potencialą. Politikai ieško vienijančių idėjų, nes pažado padidinti pensijas ir atlyginimus, nutiesti kelius jau nepakanka, kad politikas būtų sėkmingas, kad politiko veikla turėtų vertę. Visuomenė nori platesnio požiūrio.

 

Kodėl ši tema  yra svarbi Lietuvai? Kas yra socialinis kapitalas?

 

Bendruomenės veiklos rezultatas yra socialinis kapitalas,  kuris apibūdina socialinio stabilumo ir visų gyventojų gerovės būklę. Kitaip tariant, jei mūsų tikslas Lietuvą paversti gerovės valstybe, tai kelias į šį tikslą yra bendruomeniškumas, bendruomenių veikla, įsitraukimas. Kiekvienas iš čia esančių turime užduoti sau klausimą, ką aš gero padariau savo bendruomenei. 

Kas kuria ir kas naikina socialinį kapitalą? Socialinį kapitalą labai sunku išmatuoti skaičiais, tačiau, kaip minėjau, jo rezultatą jaučiame visi. Aišku viena – korupcija, blogos kokybės viešosios paslaugos, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos priežiūros sistema ir jos paslaugų neprieinamumas, pajamų ir turto nelygybė, nusikalstamumo lygis, saviraiškos laisvės ir demografijos problemos naikina socialinį kapitalą. O piliečių dalyvavimas yra klijai, kuriais sustiprinama savivalda ir valstybė.

Kur mes esame? Pasaulio Bankas pagal socialinį kapitalą Lietuvai skiria 97 vietą iš 141 vertinamų šalių (2019 m.). Pasauliniame gerovės indekse, kurį skaičiuoja Legato institutas, Lietuva pagal socialinį kapitalą, kurio koeficientas skaičiuojamas įtraukiant privačių ir bendruomeninių ryšių tvirtumą, pasitikėjimą institucijomis, visuomenės dalyvavimą valstybės gyvenime mes 2020 metais nusiritome į 156 vietą iš 167 valstybių! Esame pagal šį kriterijų tarp Haičio ir Malavio valstybių, mus lenkia ir Kongas, Burundis, Jemenas. Prieš metus buvome 141 vietoje, tad pagal šį rodiklį ne kylame, o smarkiai važiuojame žemyn. Profesorius Antanas Kulakauskas taip įvertino šiuos skaičius: pasaulyje nėra tiek demokratinių valstybių, kurios užpildytų tą nišą, kuri yra tarp tų šalių, kurių socialinis kapitalas aukštas (pvz. Skandinavijos šalių) ir mūsų pozicijų. Taigi socialinis kapitalas yra vienas svarbiausių mūsų šalies pažangos išteklių.

 

Ką galime padaryti didindami socialinį kapitalą regione ir visoje šalyje?

 

Kad nebūtų vien tušti žodžiai priminsiu, kad aš pats nuo 2002 metų esu aktyvus bendruomenių narys, mūsų palikimas yra pareigūnų profesinės sąjungos, kurios turi nemažą įtaką įstatymų leidybai ir dabartinės teisėsaugos kultūros atsiradimui. 

Man įdomūs pasirodė JAV tyrėjų parengti 76 konkretūs žingsniai, kurie padeda stiprinti bendruomeniškumą ir didinti įsitraukimą, keletas iš jų:

Būkite informuoti: skaitykite ir užsiprenumeruokite kasdienius vietinius, regioninius ar nacionalinius laikraščius.

Balsuokite. Svarbu vietos, valstybės ir nacionaliniai rinkimai.

Dalyvaukite: susisiekite su išrinktais pareigūnais ir pasidalykite savo nuomone rūpimais klausimais.

Padėkite kitiems: nustatykite savo vietovės problemą ir bendradarbiaukite su kaimynais, kad ją išspręstumėte.

Skirkite dėmesio socialiniams tinklams.

Grįžtant į Alytų, kolegija gali tapti bendruomenių namais, kuriuose vyksta inovacijų mugės, dalinamasi patirtimi, įvertinamos didžiausią vertę kuriančios bendruomenių iniciatyvos. Galbūt kolegijos erdvės galėtų priglausti kartu su socialiniais partneriais organizuojamus, pavyzdžiui, idėjų muges, kur tariamasi, ko būtent reikia regionui. Kolegija gali tapti tam tikru regiono vadinamuoju „think tank’u“, idėjų kalve, netgi formuojančia regiono viziją.

Tikiu, kad kolegijos ir seniūnaitijos, verslo bei kitų čia dalyvaujančių partnerių tandemas, jei būtų efektyviai išnaudotas, tikrai gali paskatinti net viso regiono augimą. Šiuo metu Alytaus regionas nėra tarp pirmaujančių, pvz., pagal atlyginimus ar BVP, tenkantį vienam gyventojui. Santykinis BVP vienam gyventojui Alytaus apskrityje vos apie 60 proc. Lietuvos vidurkio. Proveržio regionui reikia. Ir šį renginį matau kaip rimtą pretendentą būti tokio proveržio židiniu.

Apibendrindamas norėčiau paminėti, kad 2022-uosius Seimas paskelbė Savanorystės metais. Taip siekiama ne tik pažymėti savanorystės įteisinimo Lietuvoje dešimtmetį, bet ir atkreipti dėmesį į visuomenės įsitraukimo į savanorišką veiklą svarbą ir savanorių indėlį prisidedant prie COVID-19 pasekmių suvaldymo.Yra gera proga padirbėti šiais metais ir paruošti planą regiono lygiu, kaip galėtume skatinti ir puoselėti savanorystę, bendruomeniškumą.

Alytaus regionas parodė lyderystę valstybei sprendžiant migrantų problemas, suteikė pastogę šimtams žmonių, bėgančių nuo karo, ieškančių saugesnio gyvenimo ir tai labai kilnus poelgis. Čia veikia vienas aktyviausių Raudonojo kryžiaus organizacijos skyrių visoje Lietuvoje.

Dėkoju čia mus subūrusiems gerbiamam Sigitui Naruševičių ir ką tik išrinktam seniūnaičiui Daliui Sinkevičiui. Nuoširdžiai dėkoju už kvietimą dalyvauti šiame renginyje ir galimybę pasveikinti renginio dalyvius. Linkiu geros diskusijos, tikiuosi tolimesnio idėjų vystymo ir visada prisidėsiu prie šio prasmingo bendradarbiavimo.

Alytaus kolegijos nuotrauka.

Susisiekti +370 (668) 42 227