Sulaukiau daug skambučių dėl VSD pradėto tyrimo apie neva nutekintą slaptą informaciją. Pati mintis, kaip galima žvalgybos vadovų piktnaudžiavimus paversti valstybės paslaptimi, o tai viešinančius tirti, glumina.
Mano galva, po to, kai buvo išviešinta, kad VSD vadovai iš tiesų rinko informaciją apie savo piliečius ir kišosi į rinkimų procesą, dabar siekiama nubausti tuos, kurie tokią informaciją pateikė Seimui ir visuomenei.
Šiuo tyrimu VSD pradėjo įdomų raidos etapą - aptarnauti valdančiuosius politikus, dalyvauti opozicijos, dalies žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės persekiojimo operacijose. Būtent tokiam raidos scenarijui žalią šviesą uždegė Seimas ir Prezidentas, pagirdamas VSD vadovus už tai, kad be jokių sankcijų rinko duomenis apie niekaip su grėsmėmis ir užduotimis VSD nesusijusius žmones. Bandžiau apie tai įspėti, bet deja nebuvau išgirstas.
Kraupau matydamas, kaip opozicijos lyderiai Seime, plojo per petį VSD vadovui pamynusiam politinio žvalgybų neutralumo principą, kuris bet kurioje vakarų valstybėje puoselėjamas, kaip vienas iš demokratijos saugumo stulpų.
Šis bei kiti pastarojo laikotarpio tyrimai liudija, kad opozicija, žodžio laisvė tapo valdančiosios daugumos ir, deja, Lietuvos žvalgybos vadovų taikiniu.
"Vakar" valdančioji dauguma ir opozicija, didžioji dalis nuomonių lyderių nusilenkė VSD vadovams, kurie kišosi į politinius procesus, šiandien stebime pasekmes. Rytoj VSD vadai siekdami išsaugoti postą ar gauti kitų privilegijų, valdžios paliepimu pradės kištis į verslo, žiniasklaidos, pilietinės visuomenės veiklą. Jei norime tam užkirsti kelią, turime reikalauti išsamių atsakymų, apsaugoti pranešėjus, prašyti jų kalbėti.