Humanitarinė pagalba turi būti užtikrinta ir nepaprastosios padėties laikotarpiu

/
Humanitarinė pagalba turi būti užtikrinta ir nepaprastosios padėties laikotarpiu

Seimo nariai Vytautas Bakas, Linas Kukuraitis, Andrius Navickas, Tomas Vytautas Raskevičius ir Tomas Tomilinas teikia pasiūlymą Užsieniečių teisinės padėties įstatymui, kuriame siūloma numatyti galimybes tarptautinėms ir Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą ir tais laikotarpiais, kai įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

„Šiomis dienomis priimti Europos Komisijos (EK) sprendimai leis Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai įgyvendinti padėties valdymo procesus, tačiau net keliose savo pranešimo vietose EK akcentavo, kad būtina visapusiškai paisyti pagrindinių žmogaus teisių ir tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant negrąžinimo principą. EK pranešime teigiama, kad būtina užtikrinti priėmimo sąlygas, kuriomis tenkinami pagrindiniai poreikiai, įskaitant prie sezoninių oro sąlygų pritaikytą laikiną būstą, maistą, vandenį, drabužius, tinkamą medicininę priežiūrą ir pagalbą pažeidžiamiems asmenims, visapusiškai gerbiant žmogaus orumą“, – pažymi Seimo narys V. Bakas.

Parlamentaro T. Tomilino teigimu, šiuo metu esamas teisinis reglamentavimas užkerta galimybę tarptautinėms ir Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių srityje, teikti skubią humanitarinę pagalbą užsieniečiams Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji ar karo padėtis. Buvimas minėtose teritorijose gali sukelti ir neigiamas teisines pasekmes humanitarinę pagalbą teikti norintiems asmenims, nors Europos Parlamentas yra priėmęs rezoliuciją dėl valstybėms narėms skirtų gairių, siekiant užkirsti kelią humanitarinės pagalbos kriminalizavimui (2018/2769(RSP). Europos Sąjungos tarybos direktyvoje 2002/90/EB numatyta humanitarinės pagalbos išimtis, siekiant užtikrinti, kad nebūtų persekiojami pavieniai asmenys ir pilietinės organizacijos, kurios migrantams padeda dėl humanitarinių priežasčių. Prieš kelias dienas ta tema pasisakė ir Europos Teisingumo Teismas, aiškiai uždraudęs Vengrijai kriminalizuoti humanitarinės pagalbos teikimą migrantams.

Seimo narių pasiūlyme nurodoma, kad tikslinga numatyti, jog tais laikotarpiais, kai įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija, Lietuvos ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos galėtų teikti užsieniečiams skubią ir ilgalaikę humanitarinę pagalbą bei joms būtų sudaromos galimybės susitikti su prieglobsčio prašytojais ir užsieniečiais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar laikinose užsieniečių apgyvendinimo vietose, siekiant įsitikinti vaikų ir kitų pažeidžiamų migrantų grupių saugumo užtikrinimu ir poreikių įvertinimui bei teikti jiems humanitarinę pagalbą.

„Migracijos krizės valdymas apima nacionalinio saugumo, užsienio politikos ir žmogaus teisių (humanitarinius) aspektus. Šie aspektai vienas kitam neprieštarauja, o vienas kitą papildo. Manau, kad šiuo metu skiriame nepakankamai dėmesio reaguodami į besiformuojančią humanitarinę katastrofą Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje. Dėl šios priežasties turime užtikrinti, kad nedemokratinio Baltarusijos režimo įkaitais tapusiems užsieniečiams Lietuvos Respublikos pasienyje būtų teikiama reikalinga humanitarinė pagalba, potencialiai galinti padėti ne tik išvengti beprasmių mirčių, bet ir prisidėti prie tvarių šios krizės sprendimų“, – teigia Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius. 

Šiek tiek anksčiau jau yra registruoti ir Seimo narių grupės siūlymai dėl kitų procedūrų su migrantais spartinimo, nepažeidžiant žmogaus teisių. Jais parlamentarai siūlo koreguoti pateiktą įstatymo projektą, kuriame numatyta, kad teisė įkalinti užsienietį būtų deleguojama Migracijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Tokį projektą, kaip pažeidžiantį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, sukritikavo pagrindinės žmogaus teises ginančios organizacijos, Seimo kontrolieriai. Todėl siūloma jį keisti ir įtvirtinti, kad tik teismai priima sprendimus dėl prieglobsčio prašytojo ar užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Pasiūlymuose taip pat siūloma vengti situacijų, kai nepagrįstai ribojama žurnalistų teisė netrukdomai gauti ir skleisti informaciją iš migrantų apgyvendinimo centrų, pasienio ruožų, siūloma numatyti galimybes labiau bendradarbiauti Lietuvos valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurios sprendžia prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, su Lietuvos nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis žmogaus teisių srityje.

Taip pat siekiama įpareigoti valstybės institucijas suteikti informaciją užsieniečiui apie jo teisinę padėtį ir užtikrinti teisę laisvai judėti Lietuvos teritorijoje nepilnamečiams užsieniečiams, taip nežalojant į šią krizę patekusios jautriausios grupės – vaikų.

Migrantų krizė – daugiabriaunė. Ją sėkmingai suvaldyti reiškia ginti Lietuvos gyventojų interesus, užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą, vadovaujantis užsieniečių apgręžimo principu, bet ir nepasiduoti provokacijoms, o išlaikyti humanitarinės pagalbos prieinamumą, užtikrinti žmogaus teises. Dalį krizės valdymo darbų prasminga nuimti nuo pareigūnų pečių ir patikėti partneriams, pavyzdžiui, humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms, žurnalistams, kurie profesionaliai atliks savo darbą. Pertekliniai ribojimai gali sunkinti situacijos valdymą, reikalingos kompleksinės priemonės ir partnerių įtraukimas.

Susisiekti +370 (668) 42 227