Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas teigia, kad turime telkti Vakarų pasaulio bendruomenę tam, kad spręstume migracijos problemas migrantų kilmės šalyse ir tokiu būdu išmuštume hibridinio karo pagrindą, instrumentą nedraugiškoms šalims manipuliuoti migrantais. Parlamentaras akcentuoja, kad klausimas turi būti keliamas tarptautiniuose formatuose, kurių valdantieji neišnaudoja – NATO, ESBO, Europos Taryboje, taip įsitraukti turėtų Lietuvoje rinkti Europos Parlameno nariai. Taip pat būtina keisti migracijos padarinių finansavimo schemas, nes dabartinis mechanizmas neužtikrina skaidraus paramos panaudojimo. Parama turi pasiekti tuos, kurie išmano, kaip teikti realią pagalbą migracijos krizių metu – tai yra nevyriausybinėms organizacijoms, nes dabartinis mechanizmas, kai parama skirstoma per vyriausybę, ne tik neveiksmingas, tačiau taip neretai finansuojami net žmogaus teisių pažeidimai.
Kokia šiuo metu yra situacija dėl migracijos Lietuvoje, kokie įstatymų pakeitimai numatomi, kaip įgyvendinamas birželio mėnesį priimtas ES Teisingumo Teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad Lietuvos elgesys su migrantais prieštarauja ES teisei – tai klausimai, kuriuos Seimo narys V. Bakas aptarė su tarptautinės žmogaus teises ginančios organizacijos Amnesty International atstovais, viešinčiais Lietuvoje.
Nors kalbėta apie Lietuvą, anot V. Bako, svarbu įvertinti kontekstą ir žvelgti plačiau.
„Tai ne tik Lietuvos problema. Karai, badas, klimato kaita, kitos grėsmės gyvybei nuolat ginė ir toliau vers žmones bėgti iš savo šalių. Mūsų atveju matome hibridinę ataką, kitos šalys susiduria su kitokiais migracijos veidais, tačiau visais atvejais tai iššūkis valstybėms, o bendro plano, kaip spręsti migracijos problemas Europa neturi“, - teigia V. Bakas.
Parlamentaro nuomone, valdantieji neišnaudoja tarptautinių formatų, kuriuose būtina kelti migracijos klausimus, svarbu kalbėtis su NATO, ESBO, Europos Taryba taip pat su Lietuvoje rinktais Europos Parlameno nariais, kad būtų telkiamos ES šalių pastangos spręsti krizės priežastis migrantų kilmės šalyse ir tokiu būdu mažinamos sąlygos, kurios lemia pačios migracijos priežastis. Nesant plano, pavienės šalys imasi priemonių, kurios nesuderinamos su Europos žmogaus teisių standartais (pvz., atstūmimas). Taip pat keičiant migracijos iššūkių finansavimo mechanizmus, anot V. Bako, galima būtų efektyviau padėti į nelaimę patekusiems ir priverstiems bėgti žmonėms ir su jais dirbantiems asmenims ar institucijoms Pavyzdžiui, lėšas galima būtų skirstyti ne per vyriausybines struktūras, o skiriant finansavimą tiesiogiai teisinę, socialinę, švietimo pagalbą teikiantiems asmenims, toje srityje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Tačiau tam, kad vienokie ar kitokie sprendimai didesniu negu vienos šalies mastu būtų priimami, būtinas šalių bendradarbiavimas, keitimasis gerąja praktika, būtinas susitelkimas, nes migracija kaip reiškinys, per pasaulį ritantis ne vienai krizei, ne tik nemažės – jis didės.
Svarbu pabrėžti, kad jokia krizė negali būti pretekstas pažeisti žmogaus teises, daryti išlygas šioje srityje. ES Teisingumo Teismas nustatė, jog pagal ES teisę sieną kirtusiems migrantams negalima užkirsti kelio teikti prieglobsčio prašymą, negalima jų sulaikyti be teismo. Vien sienos kirtimas nėra pakankamas pagrindas žmogui nesuteikti šių teisių ir taip elgdamasi Lietuva pažeidė ES teisę. Amnesty International ataskaitoje, taip pat pasirodžiusioje birželį, daroma išvada, kad Lietuva nesuteikė pagalbos pabėgėliams ir migrantams, kurie pateko į šalį iš Baltarusijos 2021-2022 metais. „2021-2022 metais Lietuvos vykdytų „išstūmimo arba uždarymo“ strategijų rezultatas – visas katalogas rimtų ir sistemingų žmogaus teisių pažeidimų. Lietuvos įstatymų kūrėjai kodifikavo neteisėtas priemones, kurios leido Lietuvos institucijoms neteisėtai išstumti žmones pasienyje su Baltarusija, ilgą laiką savavališkai sulaikyti pabėgėlius ir migrantus, versti juos gyventi pasibaisėtinomis sulaikymo sąlygomis, patirti kankinimus ir kitokį netinkamą elgesį“, - rašoma organizacijos ataskaitoje, kurią galima perskaityti tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis.
„Hibridinė ataka, kurią suorganizavo Rusija ir Baltarusija, buvo ir tebėra didelis iššūkis Lietuvai, tačiau labai svarbu, kad mes patys jos negilintume priimdami sprendimus, dėl kurių vėliau būtų gėda tarptautinės bendruomenės akyse ir kuriais būtų pažeidžiami fundamentalūs teisės principai. Kelia abejonių tai, kad, užuot atsižvelgus į tarptautinių organizacijų bei teismų praktiką, problema dar labiau gilinama valdančiųjų teikiamu projektu, kuriuo būtų įteisinamas migrantų atstūmimas, kuris paneigia teisės viršenybės principą, ES vertybes, kelia grėsmę politinei ir teisinei sistemai“, - akcentuoja V. Bakas.