2014 metais Krymo pusiasalyje atsirado „žalieji žmogeliukaI“ – „mandagūs kariai“ be skiriamųjų ženklų, saugantys Vladimirui Putinui itin svarbų uostą. Vėliau tų žmogeliukų operacija plėtėsi – jie „prižiūrėjo“ referendumą ir padėjo apsispręsti daliai Ukrainos gyventojų prisijungti prie Rusijos.
Kai pirmą kartą išgirdau tai, kad į Baltarusijos valstybinę televizija po Aliaksandro Lukašenkos skambučio V. Putinui atvyko personalas iš Rusijos, prisiminiau Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pareiškimus apie tai, kad informacija yra toks ginklas, kuris nepalieka kraujo ir yra itin efektyvus.
Taigi kol mes svarstome, ką daryti toliau, kol Europos Sąjunga ir V. Putinas vieni kitus ragina nesikišti į Baltarusijos vidaus reikalus, V. Putino „žalieji žmogeliukai“ kontroliuoja jau visą Baltarusijos viešąją erdvę.
Dabar, kai Vakarai svarsto, kas ta Baltarusijos opozicija, ar baltarusių tautos pergalė prieš diktatorių gali paskatinti panašius procesus Rusijoje, du diktatoriai grasindami panaudoti kariuomenę ir specialiąsias pajėgas tiesiog nusprendžia užgrobti Baltarusiją jėga.
Ar Lietuva gali būti laisvės siekiančios Baltarusių tautos langu?
Šimtai tūkstančių žmonių Baltarusijoje sukilo prieš žmonių laisvę užgrobusį diktatorių. Po brutalaus susidorojimo su taikiais žmonėmis pirmąją protesto dieną į išrinktosios prezidentės Sviatlanos Cichanouskajos pusę stojo kai kurie pareigūnai, atsargos kariai.
Vėliau nemaža dalis Baltarusijos nacionalinės televizijos darbuotojų nusprendė palaikyti protestuojančius ir pradėjo streiką, tai minėtą televiziją kontroliavusiam A. Lukašenkos režimui sukėlė nemažų rūpesčių. Akivaizdžiai strigo televizijos transliacijos.
Tuo pat metu Lietuvos parlamentas priėmė atsargią rezoliuciją, kurioje įprastos tokiais atvejais diplomatinės frazės: nepripažinti rinkimų, paraginti paleisti oponentus, susilaikyti nuo smurto.
Panašiai atsargiai ir korektiškai elgiasi ir kitos Vakarų šalys, Europos Sąjunga.
Nužudytų režimo oponentų ir taikių demonstracijų dalyvių nei Lietuvos užsienio politikos strategai, nei Europos Sąjunga kol kas oficialiai nemato. Cinišką poziciją šiuo klausimu demonstruoja kai kurių mano kolegų iš opozicijos komentarai Seimo posėdyje svarstant mano ir Povilo Urbšio pateiktą Seimo rezoliucijos pataisą, raginančią inicijuoti tarptautinį A. Lukašenkos režimo nusikaltimų tyrimą ir teisti tarptautiniame teisme. Ši mano kolegų pozicija skambėjo maždaug taip: nestabdykime proceso dėl smulkmenų. Suprask, žmonių dingimas ir oponentų žudymai yra smulkmena.
Sutikite, jei Lietuvos parlamentas išdrįstų pasakyti tarptautinei bendruomenei, kad A. Lukašenka atsakingas už taikių žmonių ir politinių oponentų žudymą ir turi sulaukti atsakomybės, tokia pozicija reikštų, kad bet kokia pagalba talkinant A. Lukašenkai (karinė, ekonominė, finansinė) galėtų būti vertinama kaip bendrininkavimas su režimu, atsakingu už nekaltų žmonių žudymą. Pagaliau tai būtų tiesa, kuri pasakyta Lietuvos žmonių lūpomis.
Suprantu, kad pastaroji pozicija kieta ir rizikinga, Lietuva ir vėl gali tapti balta varna, bet ji skatintų realius tarptautinės bendruomenės veiksmus prieš diktatorių ir jį remiantį režimą ir kai kuriuos jo draugus Rytuose. Sutikite, yra skirtumas tarp to, kai A. Lukašenka vadiname valdžią užgrobusiu diktatoriumi, nelegitimiu prezidentu ir to, kai mes sakome, kad tai yra įtariamasis dėl tarptautinių nusikaltimų. Apie tai, kad Baltarusijos valdžios veiksmai galėtų būti vertinami kaip nusikaltimai žmoniškumui, neseniai rašė Lietuvos Konstitucinio teismo pirmininkas, tarptautinės ir konstitucinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.
Ar demokratiškos Baltarusijos perspektyva pavojinga Lietuvos verslui ir ekonomikai?
Lietuvos politikos problema yra ta, kad ji paviršutiniška, o lyderiai, siūlydami sprendimus, paprastai vengia išeiti iš komforto zonos. Mūsų problema ir tai, kad kai kurie patys sprendimų priėmėjai, jų artimos aplinkos žmonės, rėmėjai yra susaistyti verslais Baltarusijoje ir bijo perlenkti.
Mūsų problema, kad ekonomikos ir verslo ekspertai gąsdina mus, jog pernelyg didelis spaudimas diktatoriui gali padaryti žalą Lietuvos ekonomikai. Mes net nebandome analizuoti, kokį postūmį šalies ekonomikai ir verslui suteiktų demokratinė Baltarusija.
Ties ekonominiais argumentais dar norėčiau apsistoti. Sustos uostas, A. Lukašenka išstums Lietuvos verslą iš Baltarusijos? Tokie klausimai kas kartą keliami viešojoje erdvėje. Klausimai teisingi – vieša paslaptis, jei nori saugiai daryti verslą Baltarusijoje, turi turėti A. Lukašenkos stogą arba būti Rusijos interesų lobistu Lietuvoje. Sakau iš dalies, nes teiginys, kad sėkmingo verslo Baltarusijoje sąlyga yra draugystė su A. Lukašenka yra teisingas tik tol, kol egzistuoja šis režimas.
Gal jau atėjo laikas analizuoti, kokias galimybes verslui atvertų demokratinė Baltarusija? Kokią įtaką ekonominiams santykiams turėtų aplinka, kurioje gerbiami tarptautinės teisės principai, veikia reali investicijų apsauga, demokratiniai institutai. Juk visos Baltarusijos BVP yra beveik toks pats, koks Lietuvoje, nors gyventojų skaičiumi mūsų kaimynė yra didesnė tris kartus. BVP vienam gyventojui mūsų Baltarusijoje yra tris kartus mažesnis nei Lietuvoje. Jei Baltarusijos pažanga vyktų tokiais tempais kaip Lietuvos, šiandien Lietuvos prekybos balansas būti kartais didesnis.
A. Lukašenka netrukus mums ir vėl bus prezidentas?
Dar viena problema yra ta, kad politikai žino, jog politiką be turinio – pasipiktinimą, tariamą ryžtą ir kt. trumpuoju laikotarpiu mieliau „vartoja“ rinkėjai. Pastaruosius metus Lietuvos politika orientuota į trumpąjį laikotarpį, reaktyvi ir nuspėjama. Atsirado net savotiškas santykių su Baltarusijos režimu veiksmų algoritmas – „modus operandi“: rezultatų nepripažinimas; režimo pasmerkimas; raginimas nustoti naudoti smurtą; sankcijų įvedimas; raginimas paleisti politinius kalinius; sankcijų švelninimas; bandymas užmegzti diplomatinius santykius su režimu; diplomatinių santykių užmezgimas; lūkestis, kad rinkimai bus skaidrūs. Įvyksta rinkimai ir Lietuvos bei Europos Sąjungos reakcijų ciklas pradedamas iš naujo.
Lietuvos politikų santykiai su A. Lukašenka ne kartą įrodo, kad praėjus ilgesniam laikui, kai diktatorius numalšina visuomenės nepasitenkinimą, nužudo arba uždaro į kalėjimus savo oponentus, tie patys besipiktinusieji vėl rengia oficialius vizitus ar važiuoja dviračiais, nes gi juk reikia kalbėtis su kaimynais. Juk rinkimai Baltarusijoje niekada nebuvo pripažinti teisėtais, tačiau kaskart vadiname A. Lukašenką prezidentu. Net ir dabar, kai aišku, kad rinkimai buvo suklastoti, mūsų šalies vadovas A. Lukašenką vadina nelegitimiu prezidentu.
Šį politinį „modus operandi“ perkando tiek A. Lukašenka, tiek V. Putinas. Kol Lietuvos ir Vakarų pasaulio politinis elitas delsia, Europos Sąjunga ir V. Putinas vieni kitus ragina nesikišti į Baltarusijos vidaus reikalus, V. Putino „žalieji žmogeliukai“ kontroliuoja iš esmės visą Baltarusijos viešąją erdvę.
V. Putino režimas pasiūlė teisėsaugininkų rezervą, kuris pasirengęs suvaldyti situaciją.
Kol mes delsiame, mūsų kaimyninės šalies žmonės gravituoja V. Putino glėbio link.
Kas toliau, pradėkime spaudimą!
Lietuva, Lenkija ir kitos Baltijos šalys norėtų būti tiltu tarp Vakarų ir Rytų, Lietuva – vertinama už tai, kad išmano procesus, kurie vyksta rytinėse kaimynėse. Lietuva yra šių procesų ekspertė. Pats laikas pateikti pasauliui tą ekspertizę.
Lietuvos Seimo politine valia arba jos nebuvimas kol kas slepiasi už tokių frazių, kaip „būtina visos Europos Sąjungos pozicija“ arba „Europos Sąjungos pozicija nuvylė“. Šiame kontekste nuoširdžią Lietuvos paramą Baltarusijos žmonėms parodė ne atsargi Seimo rezoliucija, o pilietinės visuomenės surengtas Baltijos kelias („Laisvės kelias“ – LRT.lt) ir Vyriausybės parodytas dėmesys priglaudžiant išrinktąją Baltarusijos prezidentę bei jos vaikus. Šios žinios apskriejo visą Vakarų pasaulį.
Dabar Seimui laikas keisti dešimtis metų naudotą „modus operandi“. Turime įvardinti labai aiškiai, kad A. Lukašenka yra atsakingas už nusikaltimus prieš Baltarusijos žmones, turime inicijuoti tarptautinį nepriklausomą įvykių Baltarusijoje tyrimą.
Turime patys didinti spaudimą A. Lukašenkos režimui, kviesti kaimynus ir Europos Sąjungos šalis, NATO partneres, suteikti realią pagalbą opozicijai. Turime garsiai pasakyti, kad A. Lukašenkai talkinantys režimai, verslai yra nusikaltimų prieš tautą bendrininkai.
Turime taikyti sankcijas ne tik režimo elitui, bet net tiems, kurie važiuoja apsipirkti į akropolius, jei jie ar jų artimieji dalyvavo smurto operacijose ar klastojo rinkimus būdami komisijų nariais, jei jie organizavo imitacinius mitingus ir juose dalyvavo.
Jei mes apsispręsime Seime, mes galime inicijuoti politinius veiksmus ESBO, Europos Taryboje, Baltijos asamblėjoje, NATO.
Turime veikti bent jau todėl, kad nuo Baltarusijos žmonių kovos rezultato priklauso mūsų saugumas ir valstybingumo raida. Kiekvieno piliečio gerovė. A. Lukašenka savo šalį pavertė poligonu, kuriame Rusijos kariuomenė ir žvalgyba turi galimybę kurti puolamuosius scenarijus, dislokuoti savo pajėgumus, kištis į mūsų politinius procesus.
Turime veikti todėl, kad visa šalia mūsų pastatyti nesaugi Astravo atominė elektrinė, kuri bet kada gali tapti ekologinės katastrofos priežastimi, o viso regiono gyvenimą paversti pragaru.
Turime veikti, nes nuo to, kaip klostysis įvykiai Baltarusijoje, priklausys kokio masto įtaką „žalieji žmogeliukai“ turės Lietuvos energetikoje, ekonomikoje, politikoje ir viešojoje erdvėje.
Lietuvos interesas laisva, demokratiška ir bent jau neutrali Baltarusija.
#GoBelarus