Seimo narių grupė iš įvairių frakcijų pateikė Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo pakeitimą, jo žvalgybos kontrolieriaus gali būti skiriamas asmuo, turintis patirties vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba, bet žmogaus teisių ir laisvių apsauga.
Šiuo metu žvalgybos kontrolieriui tėra įtvirtintas reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį, vykdant veiklą susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba.
Anot Seimo nario R. Lopatos, siūlymą paskatino žvalgybos kontrolieriaus paskyrimo metu Seime kilusios diskusijos dėl kandidatų gebėjimo visapusiškai įgyvendinti Žvalgybos kontrolieriaus Įstatymo numatytus tikslus, susijusius su žmogaus teisėmis ir laisvių apsauga.
„Žvalgybos kontrolieriaus institutas buvo sumanytas tam, kad būtų užtikrintas žvalgybos institucijų atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimų vertinimas. Tačiau pagal galiojantį įstatymą Žvalgybos kontrolieriaus negali būti net svarstomas kandidatas, kuris išmano žmogaus teisių klausimus. Siūloma pataisa spręstų šią problemą, ji leistų Seimui žvalgybos kontrolierių skirti asmenį, turintį patirties žmogaus teisių srityje“, – teigia šis pataisos iniciatorius Žmogaus teisių komiteto narys V. Bakas.
Seimo narė D. Šakalienė atkreipia dėmesį, jog Vakarų demokratijos ombudsmenų veikla taip pat nukreipta į ne tik į žvalgybos institucijas veiklos nepriklausomumo, teisėtumo priežiūros, bet ir jos atitiktį žmogaus teisių ir laisvių reikalavimų. „Beje, valdantieji Žvalgybos ombudsmeno institucijos steigimo motyvavo būtent poreikiu užtikrinti efektyvesnės žmogaus teises ir laisvių priežiūros žvalgybos darbą, o vertinant paskirtojo žvalgybos kontrolieriaus kompetenciją, akivaizdu, kad kaip tik šis aspektas visiškai pranyko,“ – sako D. Šakalienė.